Bufotoxina
Bufotoxinak edo bufoninak apoen pozoi multzoa dira; oxidatzen direnean bufotalina eta bufogina bihurtzen da eta horrek bihotza geldi dezake. Hori gertatzen zaie apoak jaten dituzten ugaztunei.[1]

Bufo alvarius, bufotoxina jariatzen duen espezieetako bat. Bere guruin parotoideek (gezi horia) ekoizten dute
Mota ezberdinak daude:
- Bufadienolidak glukosido kardiakoak dira, bufotalina edo bufogenina bezala.
- Triptaminarekin lotutakoak, adibidez bufotenina.
Bufotoxinak jariatzen dituzten apo espezie batzuk
- Bufo alvarius
- Bufo americanus
- Bufo arenarum
- Bufo asper
- Bufo blombergi
- Bufo boreas
- Bufo bufo
- Bufo bufo gargarizans
- Bufo formosus
- Bufo fowleri
- Bufo marinus
- Bufo melanostictus
- Bufo peltocephalus
- Bufo quercicus
- Bufo regularis
- Bufo valliceps
- Bufo viridis
- Bufo vulgaris
Erreferentziak
- Lur entziklopedietatik hartua.
This article is issued from Wikipedia. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.